- burletis
- ×burlẽtis (brus. бapлячы, l. berlacz) sm. ppr. pl. (2) 1. Skp trumpais auliukais batelis: Mano burlẽčiai jau visai nusinešiojo Km. Pasiuvo ir jai naujus burlečiùs An. Svočiulė vėsavo burlečė̃liais ne savo VD154. 2. Rm iš knatų padarytas apavas.
Dictionary of the Lithuanian Language.